absolvo

absolv|o, ere; solvī, solūtum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: absolūtus

Sirvydas 1642
- Dokonywam czego, Finio, perficio, abſoluo, conſummo, Pabaygiu, gału darau, dadirbu.
- Dorabiam czego, Finio, perficio, abſoluo, perago opus. Dadirbu, baygiu darbu.
- odmawiam paćierze, Abſoluo, recitando percurro preces, Atkałbu poterius.
- odprawiam kogo, Miſſum facio, dimitto, abſoluo creditorem. Atateyſiu.
- Pełnienie do kogo, Potatio quæ vno ſpiritu abſoluitur, largus hauſtus alternus. Piłnos iźgierimas.
- Rozgrzeſzam, Abſoluo à peccato, remitto, dimitto peccata. Atłeydźiu kałtes.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ab-solvo, solvī, solūtum 3
  a) atrišti, paleisti, atpalaiduoti se absolvere ab aliquo; aliquem aliqua re SL†; †is annus populum Romanum longo bello absolvit.
  
  b) išteisinti teisme Valerius absolūtus est Hortensio defendente; omnibus sententiis absolvi vienu balsu; su gen. kaltės caedis, iniuriarum; Neronis iudicio non te absolutum esse improbitatis; reum criminis pripažinti kaltinamąjį nekaltu; aliquem suspicione daugiau nebeįtarti; aliquem capitis atleisti nuo mirties bausmės; su abl. aliquem ambitu, crimine L; de praevaricatione.
  
  c) pabaigti picturae partem incohatam; cetera quam paucissimis absolvam S atvaizduosiu; tectum, opera.
  
  d) atlikti aliquem PT užmokėti kam skolą, atsiteisti; hoc (abl.) primum te absolvo tatai sakau aš tau pirm viso ko.

Kuzavinis 2007
- absolv|o, ere; solvī, solūtum vt [ab + solvo]
  1. atrìšti, atpalaidúoti, paléisti (asinum Ap); atvérti, atidarýti (valvās stabulī Ap); išláisvinti, išvadúoti (ā vinculīs Pl; cūrā S);
  
  2. prk.
  
  1) ištéisinti (teismo sprendimu); omnibus sententiīs ~ī C bū́ti víenbalsiai ištéisintam; ~ere reum crīminis C pripažìnti káltinamąjį nekaltù; ~ere aliquem capitis N dovanóti kám mirtiẽs baũsmę;
  
  2) (pa)baĩgti, užbaĩgti (opus Cs); atlìkti, įvýkdyti (promissa Vr);
  
  3) (iš)dė́styti; paucīs ~ere S trumpaĩ išdė́styti (papãsakoti);
  
  3. sumokė́ti, atsilýginti, atsiteĩsti; ~ere creditōrem Dig grąžìnti skõlą skõlintojui;
  
  4. bažn. atléisti núodėmes Eccl