- dīlēxī
- dīlīdo
- dīligēns
- dīligenter
- dīligentia
- dīligibilis
- dīligo
- dīliquēsco
- dīlōrīco
- dīlūceo
- dīlūcēsco
- dīlūcidē
- dīlūciditās
- dīlūcido
- dīlūcidus
- dīlūculat
- dīlūculum
- dīlūdium
- dīluo
- dīlūtio
- dīlūtum
- dīlūtus
- dīluviālis
- dīluviēs
- dīluvio 1
- dīluvio 2
- dīluvium
- dīlūxī
- dīmachae
- dīmadēsco
- dīmāno
- dīmēnsio
- dīmēnsor
- dīmēnsum
- dīmēnsus
- dimeter
- dīmētiēns
- dīmētior
- dīmēto
- dīmētor
- dīmicātio
- dīmico
- dīmidia
- dīmidiātio
- dīmidiātus
- dīmidietās
- dīmidio
- dīmidium
- dīmidius
- dīminuo
- dīminūt-
- dīminūtio
- dīminūtus
- dīmīsī
- dīmissio
- dīmissor
- dīmissōrius
- dīmissus
- dīmitto
- dīmoveo
- Dīnarchus
- Dindyma
- Dindymēnē
- Dindymus
- Dīno
- Dīnocratēs
- Dīnōn
- dīnōsco
- dīnoto
- dīnumerābilis
- dīnumerātio
- dīnumerātor
- dīnumero
- dinummium
- Dio
- diōbolāris
- diōcēsis
- Diocharēs
- Diocharīnus
- Dioclētiānus
- Diodōrus
- Diodotus
- dioecēsis
- dioecētēs
- Diogenēs
- diōgmītae
- Diomēdēs
- Diomēdēus
- Diōn
- Diōna
- Diōnaeus
- Dionȳsēus
- Dionȳsia
- Dionȳsius 1
- Dionȳsius 2
- Dionȳsus
- dioptra
- Dioscūrī
- diōta
- Dijovis
- Dīphilus
- >>
- dīlig|ēns, entis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LBL (3)
- Susiję: dīlēctus 1; dīlēxī; dīligo
- Jokantas 1936
dīligēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup. [ptc. iš diligo] a) rūpestingas, uolus, sąžiningas, atidus uxor P, dux; iter caute diligenterque facere; su gen. imperii N kariuomenės vado pareigose; su dat. equis alendis; in omnibus rebus; in Gabinio sunt tam diligentes; trop. apie daiktus: relatio, scriptura, accusatio.b) trop. taupus homo frugi ac d.
- Kuzavinis 2007
- dīlig|ēns, entis 1. part. praes. iš dīligo;2. adj. (comp. ~entior PM; sup. ~entissimus C)1) stropùs, uolùs; kruopštùs, rūpestìngas (homo C); atidùs;2) prk.a) kruõpščiai padarýtas (remedia Se);b) taupùs C
- dīlig|ēns, entis
