- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- distaedet
- distantia
- distendo
- distentio
- distentus 1
- distentus 2
- distentus 3
- distermino
- distichon
- distīnctē
- distīnctio
- distīnctīvus
- distīnctus 1
- distīnctus 2
- distineo
- distinguo
- distinuī
- distīnxī
- disto
- distorqueo
- distortio
- distortor
- distortus
- distractio
- distractus
- distraho
- distribuo
- distribūtē
- distribūtio
- >>
- dissicio
- Nuoroda. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: disjēcī; disjectus 1; disjicio
- Jokantas 1936
dis-icio (ir *diss-icio), iēcī, iectum 3 [dis-iacio]
1) išmėtyti, išblaškyti, išvaikyti, išsklaidyti, išpuiskoti classem; copias barbarorum N; disiecta comas (gr. acc.) palaidais plaukais.2) trop.a) sugriauti, sunaikinti, sudaužyti arcem a fundamentis; *urbes, *muros; consilia ducis L; *pacem sutrukdyti.b) turtą praleisti, išaikvoti, išmėtyti, prašvilpti rem familiarem.
- Kuzavinis 2007
- dissicio = disjicio