oblīvio

oblīvi|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: ALBA (4)

Sirvydas 1642
- Niepamiętny, dawny. à memoria propter, vetuſtatem remotus, obliuione deletus, cuius memoria tempore obſoleuit, euanuit, obſcurata eſt. Notmenamas.
- Zápamiętanie czego, zápomnienie. Obliuio. Aźumirśimas, marſzas.
- zápamiętany, Iacens in obliuione, elapſus ex memoria. Aźumirſztas.
- zápamiętywam czego, zápominam, Obliuiſcor, venio in obliuionem. Aźumirſztu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- oblīvio, ōnis f [oblīviscor]
  a) užmiršimas memoriam discordiarum oblivione delere; venire in oblivionem alicuius rei užmiršti ką; ab oblivione vindicare išgelbėti nuo užmiršimo; capit me oblivio alicuius rei aš užmirštu ką; lex oblivionis N amnestija.
  
  b) maršumas †Claudii oblivio.

Kuzavinis 2007
- oblīvi|o, ōnis f [oblīvīscor]
  1. užmiršìmas, užmarštìs; ab ~ōne vindicāre C išgélbėti nuõ užmarštiẽs; ~ōnis amnis Se užmarštiẽs ùpė (Letà); lēx ~ōnis N amnèstija;
  
  2. (už)maršùmas; per ~ōnem Su per̃ užmaršùmą, užmir̃štant