- propio
- propior
- propitiābilis
- propitiātio
- propitiātōrium
- propitiātōrius
- propitio
- propitius
- propius 1
- propius 2
- propnigēum
- Prōpoetides
- propōla 1
- propōla 2
- propolis
- prōpolluo
- prōpōno
- Propontiacus
- Propontis
- prōporrō
- prōportio
- prōportiōnālis
- prōpositio
- prōpositum
- prōpositus
- prōposuī
- prōpraetor
- propriē
- proprietārius
- proprietās
- proprio
- proprītim
- proprium
- proprius
- propter 1
- propter 2
- proptereā
- proptervus
- prōpudiōsus
- prōpudium
- prōpugnāculum
- prōpūgnantēs
- prōpugnātio
- prōpugnātor
- prōpugno
- prōpulī
- prōpulsātio
- prōpulsātor
- prōpulso
- prōpulsus 1
- << >>
- 2. propinqu|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
propinquus (propincus L) 3 (adv. -ē P) su comp. [prope; cnf. long-inquus] 1) erdvėje: artimas, gretimas, šaligretis, sueinąs provincia; colles inter se propinqui; su dat. montes urbi propinqui; flumini p. loca S; su abl. litora Italiā propinqua S; subst. in propinquo esse L; propinqua urbi miesto apylinkė.2) laiko bėgyje: artimas, netrukus įvyksiąs reditus, mors; †propinquā vesperā.3)a) panašus motus p. his animi perturbationibus.b) giminiškas p. cognatione coniunctus N; subst. propinquus, ī m ir propinqua, ae f giminietis, -tė regis propinqui N; propinquas suas nuptum collocare.
- Kuzavinis 2007
- 2. propinqu|us, ī m [1. propinquus] gimináitis C
