- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- distaedet
- distantia
- distendo
- distentio
- distentus 1
- distentus 2
- distentus 3
- distermino
- distichon
- distīnctē
- distīnctio
- distīnctīvus
- distīnctus 1
- distīnctus 2
- distineo
- distinguo
- distinuī
- distīnxī
- disto
- distorqueo
- distortio
- distortor
- distortus
- distractio
- distractus
- distraho
- distribuo
- distribūtē
- distribūtio
- << >>
- distenti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Rośćiągnienie, vel rośćiągánie, Diſtenſio, tẽſio, porrectio. Iźtieſimas
-
- Jokantas 1936
- distentio, ōnis f [distendo] ištempimas, iškraipymas membrorum aut nervorum Cels.
- Kuzavinis 2007
- distenti|o, ōnis f [distendo] ištempìmas (membrōrum Ce); iškraĩpymas (ōris Ce); traukuliaĩ (nervōrum Ce)