arbiter

arbit|er, rī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga; kaip ager, agri), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Iednácz, Arbiter, reconciliator, pacificator. Suderintoias.
- Komiſarz, Recuperator, prædiator, arbiter regendis finibus. Atieſzkotoias.
- Marſzáłek pogrzebny. Deſignator, funerum arbiter. Marſzałka pakaſinu.
- Oſobność, Receſſus, vs ſolitudo, anachoreſis, locus ſine arbitris. Ipati wieta ipatiſte.
- Probierz, rozſądnik, Arbiter, Cenſor, iudex. Megintoias.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- arbiter, trī m
  a) matytojas, liudininkas locus ab arbitris remotus; arbitris remotis; sine arbitris prie keturių akių.
  
  b) trečiųjų teisėjas, tarpininkas, kurs spręsdavo bylą daugiau vaduodamasis savo įsitikinimu ir teisingumo jausmu, negu rašytuoju įstatymu, kaip iudex; litis, decisionis; utrum iudicem an arbitrum dici oporteret.
  
  c) trop.
  
  α) teisėjas pugnae, armorum.
  
  β) viešpats, valdovas, ponas nostri arbitri esse coepimus L; impeni; a. bibendi pokylio tvarkytojas; *Hadriae (apie pietų vėją); †elegantiae.

Kuzavinis 2007
- arbit|er, rī m
  1. mãčiusysis, stebė́tojas, liùdininkas; sine ~rīs L bè liùdininkų, priẽ keturių̃ akių̃;
  
  2. tárpininkas, trečių̃jų teĩsmo teisė́jas, arbìtras; ad ~rum cōnfugere C kreĩptis į̃ trečių̃jų teĩsmo teisė́ją; ~er fōrmae O grõžio teisė́jas, t. y. Pãris;
  
  3. valdõvas, viẽšpats (imperiī O); ~er bibendī H pókylio vedlỹs; ~er elegantiārum T gẽro skõnio vedlỹs